Palangos miesto civilinės kapinės

Istorijos eigoje Palangoje buvo daug laidojimo vietų, atrasti ir tyrinėti Birutės, Naglio kalnų, Jaunimo, Žemaičių kalnelių, Rąžės, Baltijos aikštės, bažnyčios šventoriaus ir kiti kapinynai.

Įvedus krikščionybę, Bažnyčia įpareigojo mirusiuosius laidoti bažnyčios kriptoje arba šalia bažnyčios. Todėl Palangoje katalikai ilgą laiką buvo laidojami arti bažnyčios – šventoriuje arba šalia jo.

1824 m. Palangos katalikų kapinės iš centro iškeltos į šiaurės rytus nuo miestelio. Manoma, kad centre kapinėms jau nebuvo kur plėstis, todėl parapijos kapinės iškeltos į neapstatytą plotą už miesto. Kapinėse paskirta teritorija kitatikių – evangelikų-liuteronų ir pravoslavų – laidojimui. Būsimose kapinėse dar 1815 m. už parapijiečių ir aukotojų pinigus pastatyta medinė aštuoniakampė koplyčia ant žemų akmeninių pamatų. Tada ir prasidėjo dabartinių Palangos miesto civilinių kapinių istorija. Koplyčioje, skirtoje šv. Marijos Magdalenos garbei, šv. mišios laikytos ne nuolat, o tam tikromis progomis. Po koplyčios grindimis buvo įrengtas rūsys, tikėtina, jame buvo laidojama. Vertingas buvo koplyčios dviejų aukštų altorius, kurio centre buvo šv. Petro atvaizdas, aukščiau – drobėje tapytas šv. Marijos Magdalenos paveikslas. Karo metu koplyčia apiplėšta, sunaikintas inventorius, neišliko ir paveikslai. Sovietmečiu koplyčios interjeras neatstatytas. Dabar koplyčios vidus apleistas, pagal paskirtį ji nenaudojama. Koplyčia istoriniu požiūriu vertinga kaip XIX a. I pusės medinės sakralinės liaudies architektūros tradicijų pavyzdys.

Apie 1931 m. kapinės praplėstos, senosios ir naujosios kapinės aptvertos tvora.

1942 m. kapinės aptvertos gelžbetonine tvora. Karo metu nukentėjo ne tik koplyčia, bet ir pačios kapinės – apgadinta didesnė dalis paminklų, nuo kai kurių kapų pavogtos metalinės tvorelės, sulaužyti vartai.

Po karo kapinės buvo apleistos, prižėlusios krūmų, tebuvo vienas takas nuo vartų iki koplyčios, netvarkomi kapai. Klebono J. Ilskio pastangomis kapinės sutvarkytos, nutiesti ir išžvyruoti takai. Prie pagrindinių takų ir pagal vidinę kapų sieną pasodinta liepų. Imta prižiūrėti, puošti kapus, ypač Motinos dienos ir Vėlinių progomis, statyti paminklus.

1958 m. Palangos miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Vietinio ūkio valdybai pavesta priimti savo žinion visas Palangoje esančias kapines, užtikrinti jų priežiūrą, o neveikiančias – uždaryti.

1983 m. Palangos kapinės uždarytos, nes nebuvo laisvų laidojimo vietų. Miestiečiams artimuosius teko laidoti Šventosios kapinėse. 2009 m. Palangos kapinės praplėstos į šiaurės pusę, ir miestiečiai vėl gali laidoti savo artimuosius Palangoje.

Palangos miesto civilinėse kapinėse (senųjų kapinių teritorijoje) yra 5 kultūros paveldo objektai: medinė koplyčia, aviakonstruktoriaus Broniaus Oškinio, kalbininko Antano Vireliūno, muziko Balio Dvariono kapai, Paulauskų kapo antkapinė koplytėlė.

Palangos kapinėse palaidota daug žymių žmonių, kurie garsino kurortą. Uždekime prie kapo atminimo žvakelę...